COVID-19 pandemija daugelyje pasaulio šalių padidino lyčių nelygybę ir smurtą dėl lyties. Dėl šių problemų vis dar kenčia neproporcingai daug moterų ir mergaičių. Svarbiausias prioritetas turi būti teikiamas tarpsektorinių, į traumą orientuotų paramos nukentėjusiems asmenims metodų kūrimui.
Organizacijų iniciatyvos siekiančios užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje
Šiuo tyrimu buvo siekiama ne tik suteikti lyčių lygybės specialistams, suinteresuotosioms šalims ir su jaunimu dirbantiems asmenims žinių, strategijų ir metodų, reikalingų veiksmingai spręsti šią socialinę problemą ir padėti smurtą patyrusiems asmenims, bet ir išsiaiškinti, kaip pasikeitė moterų saugumas pandemijos metu. Europos Tarybos duomenimis, smurtas šeimoje yra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų Europos Sąjungoje, tačiau politikos, teisės ir švietimo reformos šią skaudžią problemą sprendžia lėtai.
Dėl šios priežasties buvo pristatyta nauja lyčių lygybės strategija, kurioje numatyta daug svarbių iniciatyvų, dėl kurių lyčių lygybės pasiekimas ES taps vienu svarbiausių ateinančių penkerių metų tikslų (Europos Komisija, 2020).
Projekto „A Safe Place“ metu buvo atliekamas tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip pandemija paveikė moterų saugumą, ir tikslinėms grupėms suteikiama informacija, metodai ir taktika, kurių reikia siekiant spręsti šią visuomeninę problemą ir padėti smurto aukoms. Projekto partnerių organizacijos – Aktyvių moterų asociacija iš Lenkijos, Aktyvių moterų asociacija iš Lietuvos, „Kompetenta Unga“ iš Švedijos ir „Marta“ centras iš Latvijos – nagrinėja, kaip pandemija paveikė smurtą dėl lyties jų šalyse.
Lietuvoje ir Latvijoje pastebėtas smurto artimoje aplinkoje atvejų augimas
Lietuvos atveju smurtas šeimoje prasidėjus pandemijai išaugo. Lygių galimybių kontrolierė išreiškė susirūpinimą dėl COVID-19 prevencinių priemonių neproporcingo neigiamo poveikio moterims. Pavyzdžiui, pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje per trijų savaičių karantino laikotarpį padaugėjo 20 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. (EIGE, 2021 m.). Pasibaigus karantinui, buvo gauti 323 pranešimai, taip užfiksuojant naują rekordą. Tendencija išliko iki antrojo karantino pradžios. Policijos duomenimis, 2020 m. iš viso buvo gauti 58 553 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, 10 % daugiau nei prieš metus (Mano teisės, 2021 m.).
Karantino metu Lietuvos vyriausybė rėmė pranešimus raginančius skambinti pagalbos linijomis. Buvo pastebėta, kad moterų ir vaikų pagalbos linijų skambučiai išaugo, todėl buvo kuriami specialūs pranešimai kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir kur bei kaip gauti
pagalbą. Vidaus reikalų ministras patvirtino planą, kuriame numatyta galimybė siųsti SMS žinutes su aukos vardu ir pavarde skubios pagalbos numeriu 112 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, 2021 m.). Latvijoje taip pat padaugėjo smurto prieš moteris atvejų, dėl COVID-19 pandemijos. „MARTA“ centras paskelbė, kad į karštąją liniją buvo skambinama dėl baisesnių ir žiauresnių prievartos prieš moteris atvejų. Dar vienas svarbus pokytis – dažnesnis pranešimas apie seksualinį smurtą. Pažymima, kad moterims, kurios iki pandemijos jau buvo patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, grėsė didesnė rizika, tačiau įtampa, ekonominiai sunkumai ir ilgalaikiai apribojimai paveikė ir tuos namų ūkius, kuriuose niekada anksčiau nebuvo smurto artimoje aplinkoje.
Dėl smurto ir agresijos artimoje aplinkoje padažnėjimo socialiniai darbuotojai ir policijos pareigūnai turėjo daugiau darbų. Dėl to sumažėjo aukoms teikiamos pagalbos lygis, o policija į iškvietimus dažnai reaguoja lėčiau, nes dažnai tenka rūpintis ir judėjimo apribojimus pažeidusiais asmenimis. Į pagalbą teikiančias NVO kreipėsi daugiau žmonių nei įprastai, vien „MARTA“ centre padaugėjo skambučių 33 % dėl smurto artimoje aplinkoje.
Švedijoje smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėjo neženkliai
Švedijoje situacija keitėsi nežymiai. Preliminariais duomenimis, 2020 m. pirmąjį pusmetį nuo pandemijos pradžios Švedijoje užpuolimų prieš vyresnes nei 18 metų moteris padaugėjo 4 proc. (Švedijos nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba). Tuo pat metu
užpuolimų prieš to paties amžiaus vyrus sumažėjo 1 proc.
Švedija, priešingai nei Lietuva, neturi nacionalinio veiksmų plano, skirto smurtui šeimoje koronaviruso pandemijos metu spręsti (EIGE, 2021). Pandemijos metu nėra parengta strategija, skirta moterų apsaugai. Iki šiol už pagalbą smurto šeimoje aukoms buvo atsakingos socialinės tarnybos, kurios bendradarbiavo su vietos valdžios institucijomis.
Nedidelis pranešimų skaičius apie smurtą nereiškia, kad smurto atvejų skaičius artimoje aplinkoje mažėja.
Tuo metu Lenkijoje iš oficialių duomenų matyti, kad pandemijos metu pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus skaičius smarkiai nepadidėjo, tačiau tai nereiškia, kad smurto artimoje aplinkoje sumažėjo; greičiau moterys labiau bijojo pateikti oficialius
pranešimus. Priešingai nei 2019 m., 2020 m. apie smurtą pranešė mažiau socialinių darbuotojų ir policijos pareigūnų, o mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų – daugiau. Nepaisant to, kad bendras pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius sumažėjo,
ekspertai nėra įsitikinę, kad smurto lygis sumažėjo.
Apklausos duomenimis, Lenkijoje moterys patiria mažiau smurto šeimoje nei kitose ES šalyse.
Pasak „Amnesty International“ (2021) tyrimo, mažą policijos pranešimų skaičių lemia žmonių nepasitikėjimas teisine sistema ir baimė, kad niekas nepatikės, jei jie praneš apie patirtą smurtą.
Pasak Moterų teisių centro pranešimo, per pirmąjį karantiną, į Moterų teisių centrą skambino daugiau žmonių nei įprastai – daugiau nei 50 proc. Matoma, kad karantinas turėjo įtakos smurto šeimoje atvejų skaičiaus padidėjimui (Polskie radio, 2020).
Projekto „A Safe Place“ tikslas – šviesti asmenis, norinčius daugiau sužinoti apie šią problemą ir mokyti asmenis, dirbančius su smurto artimoje aplinkoje aukomis, siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą Baltijos šalyse ir padėti moterims, kurios vis dažniau tampa smurto aukomis dėl vykstančios pasaulinės pandemijos.
