Ar kada susimąstei, kaip keliauti tvariau ir atsakingiau?

Šis gidas tam, kad mūsų kelionės būtų tvaresnės

Spustelk ir sužinosi daugiau ↓

  • Mes keliaujame dėl daugybės priežasčių: verslo, susitikimų, konferencijų arba laisvalaikio kelionių, atostogų, nuotykių ir pan.

    Turizmas ir kelionės turi daug teigiamų pusių: darbo vietų kūrimas, gamtos ir kultūros paveldo supratimas ir ne tik. Deja, ryškėja ir neigiama įtaka vietinėms bendruomenėms, ekonomikai ir aplinkai. Ypač pastaruoju metu.

    Yra daug priežasčių norėti keliauti atsakingiau. Viena jų, kad apsaugotume vietos papročius ir gamtą. Juk, kitu aveju, keliauti nebūtų dėl ko?

998

1 Tiek kiekvienas iš mūsų “pagaminame” CO2 (gyvendami, dirbdami, keliaudami) Lietuvoje.

Ypač daug anglies dvideginio išskiriame skraidydami.

Pavyzdžiui, skrendant iš Vilniaus į Londoną ir atgal kiekvienam keleiviui tenka apie 300 kg išskirto CO2

Apie mus kalba:

aktyvus jaunimas media

20 patarimų kaip keliauti tvariau. Kad ir šiandien.

- visada lengva    - dažniausiai lengva    - kartais sudėtingiau

Prieš kelionę:

  • 3, 4 Kelionė traukiniu yra apie 5 kartus “žalesnė” nei kelionė lėktuvu (pagrindinių transporto priemonių taršos palyginimai žemiau). Taip pat keliaujant traukiniais ar autobusais galima išvengti ilgų ir kartais nemalonių patikrų oro uostuose. Dar vienas traukinių pliusas – daugiau erdvės keleiviams. Žinoma, kartais nebūna kitos išeities, kaip tik keliauti lėktuvu.

    • Atmosferos tarša keliaujant lėktuvu – apie 160 g CO2 per 1 km
    • Mašina (vidutinis keleivių skaičius – 1,6) – ~143 g CO2 / km
    • Autobusu – ~80 g keleiviui / km
    • Laivu – 61 g keleiviui / km
    • Traukiniu – ~33 g keleiviui / km
    • Dviračiu – 0 g CO2 / km
  • Vietoj to, kad praleistum savaitę Tailande ir savaitę Balyje, apsistok vienoje vietoje. Taip išvengsi papildomų skrydžių (taip pat daiktų krovimosi, sienos kirtimų ir kitų galvos skausmų).

  • Ekonominėje klasėje galima sutalpinti daugiau keleivių. Žinoma, nuo to nukenčia komfortas, tačiau krenta vienam keleiviui tenkantis “sukuriamas” CO2.

    Deja, kol kas nėra patikimo populiariausių oro linijų atmosferos taršos palyginimo. Viena to priežasčių, jog oro linijos pačios raportuoja savo išskiriamo CO2 statistiką. 5 Žemiau pateikti 2019 metų duomenys (kurie bene dvigubai mažesni už Europos aplinkos agentūros skaičuojamą skrydžių CO2 taršos vidurkį):

    • Wizzair – vid. 64,75 g / vienam keleivio kilometrui
    • Ryanair – 68 g
    • Air France-KLM – 79 g
    • AirBaltic – vid. 86,3 g
    • Lufthansa – 91,9 g
    • SAS – 95 g
  • Taip, kartais skrydžiai per aplinkui yra pigesni, bet kiekvienas papildomas skrydžio kilometras kainuoja planetai (apie 160 g CO2 per 1 km (vienam keleiviui))

  • 6 Kiekvienas papildomas kilogramas lėktuve reiškia papildomai sunaudotą kurą, t.y. papildomas CO2 emisijas (kiekvienas bagažo kilogramas reikštų papildomai išskirtus 726 CO₂ gramus skrydyje iš Vilniaus į Londoną).

  • Šiais laikais užtenka ir bilieto mobiliajame telefone, be to sutaupysite popieriaus.

  • CO2 kompensacija leidžia keleiviams atsverti jų skrydžio(-ių) metu sukuriamą anglies dioksido lygį – CO2 pėdsaką. Kaip tai veikia: suskaičiavus savo CO2 pėdsaką, asmuo / įmonės gali jį kompensuoti investuodami į projektus, kurie siekia sumažinti bendrą CO2 kiekį pasaulyje, pavyzdžiui, sodindami medžius.

    Ar tai sprendžia klimato kaitą? Vien šios priemonės neužtenka, kad klimato kaitos procesai sulėtėtų. Tam reikia sisteminių, visuomeninių ir individualių pokyčių. Tad, visų pirma reikia stengtis kiek įmanoma mažinti savo išskiriamo CO2 kiekį, o likutį – kompensuoti.

    Siūlome naudotis mūsų, JT ar kitomis kompensavimo (angl.: CO2 offset) platformomis.

Kelionės taške:
  • Maži plastikiniai vandens buteliukai – bene dažniausia šiukšlė pietų šalių paplūdimiuose. Deja, prie to stipriai prisideda ir turizmo industrija. Paprastas sprendimas: naudotis daugkartiniais arba didesniais vandens buteliais (arba gerti vandenį iš čiaupo, jei toje šalyje tai galima).

  • Nors Lietuvoje (ir kitur ES) maišeliai (parduotuvėse) ir šiaudeliai (baruose) nebėra dalinami, kituose pasaulio kraštuose – tai vis dar ganėtinai įprasta. Laikas parodyti gerą pavyzdį?

    Patarimas: turėk savo kuprinę ar maišelį, einant apsipirkti.

  • Juk taip smagu gerti kavą iš puodelio ir mėgautis lengvu atostogų ritmu. Na, o jei kažkur skubi, naudokis daugkartinio naudojimo puodeliais.

  • Didelė dalis turistams siūlomų gaminių / suvenyrų būna masiškai pagaminami kitame pasaulio krašte (pavyzdžiui, Kinijoje). Dėl to nukenčia ne tik vietiniai kūrėjai, bet ir Žemė. Kiekvienas tokio suvenyro įveiktas kilometras = bereikalingai išskirtas CO2.

  • Vietinio paplūdimio išvalymas – puikus būdas ne tik gauti, bet ir kažką duoti savo lankomai vietai. Plius, tai – ganėtinai paprasta, tau reikės tik:

    • šiukšlių maišų ir pirštinių
    • rūšiavimo / perdirbimo taško, kur galėsi pristatyti surinktas šiukšles

    Jeigu valai paplūdimį, pakviesk prisijungti ir kitus – tiek draugus, tiek kitus turistus, tiek vietinius. Keisti pasaulį reikia drauge.

    Pasižiūrėk, kaip tą daro Aktyvaus jaunimo komanda čia ›

  • Dar vienas lengvas būdas atsisakyti bereikalingų popiergalių. Turistinius žemėlapius, gidus ar net restorano meniu paprasta turėti ir telefone (skaitmenine forma).

  • 3, 4 Transporto priemonių CO2 pėdsako palyginimas:

    • Mašina (vidutinis keleivių skaičius – 1,6) – ~143 g CO2 / km
    • Autobusu – ~80 g keleiviui / km
    • Laivu – 61 g keleiviui / km
    • Traukiniu – ~33 g keleiviui / km
    • Dviračiu – 0 g CO2 / km
  • 3, 9 Variklių tipų palyginimai pagal per nuvažiuotą kilometrą išskiriamą CO2, tenkantį vienam keleiviui:

    • Vidaus degimo: ~143 g CO2 / km
    • Hibridinis: ~79 g CO2 / km
    • Elektrinis: ~47 g CO2 / km (įvertinant elektros pagaminimo metu sukuriamą CO2)
  • Namie rankšluosčius ir patalynę keičiame ne kasdien. Taip pat reikėtų elgtis ir kelionėse. Kiekvienas nebūtinas skalbimas, lyginimas bereikalingai naudoja vandenį ir energiją. 

  • Kaip ir namie, taip ir keliaujant, reikėtų taupyti (elektros) energiją. Nenuostabu, kad kartais pamirštame išjungti šviesas viešbučio kambaryje – mums tas nieko nekainuoja. Visgi, galiausiai, viskas virsta papildomu CO2 pėdsaku.

  • Geriant vandenį iš čiaupo (jeigu toje šalyje – tai leidžiama), galima sutaupyti tiek piniginei, tiek gamtai.

    8 Kur galima gerti vandenį iš čiaupo:

    kur galima gerti vandenį iš krano

- visada lengva    - dažniausiai lengva    - kartais sudėtingiau

#Tvariau

Pasidalink su draugais:

Tvaresnių kelionių gidą peržiūrėjo:

#Tvariau gidą išleidome tam, kad prisidėtume prie besikeičiančios keliavimo kultūros ir įpročių. Kodėl? Visi esame vienodai atsakingi už mūsų planetą ir jos ateitį.

Kas mes

J.a.: Asociacija “Aktyvus jaunimas”
Adresas: Naugarduko g. 32/2, Vilnius
Nuo: 2014
E-paštas: info@activeyouth.lt
Tel: +37064331871

aktyvus jaunimas Palangoje
Aktyvaus jaunimo komanda
Kartu pokyčio link

(Ne)patiko, ką mes darome? Parašyk mums

    Jūsų vardas | Your name

    Jūsų el. pašto adresas (privaloma) | Your e-mail (required)

    Jūsų žinutė ar komentarai | Your message or comments

    Susipažinkite su mūsų privatumo politika.

    Naudinga: gauk savaitinius patarimus, kaip būti tvaresniu. Spausti čia ›
    Ar mėgstate pirkti suvenyrus?
    CO2 kompensacija:
    Atvykus į kelionės tikslą:
    Kelionės bilietą
    Keliaujant
    Kai paskutinį kartą keliavau, rinkausi
    Taking less baggage equals less CO2 created.
    Dažniausiai pavalgyti einu į
    Išvykdamas iš namų
    Skrendant lėktuvu renkuosi
    Vandenį
    Complete the form below to see results

      Let us be frank, we use cookies 🍪 for site analytics and to display relevant ads. If you continue browsing this site we will assume that you are OK 👍 with it.
      Privacy policy
      GET NEWS
      X