Turbūt dauguma esame susipažinę su tolerancijos sąvoka bei žinome, jog ji yra demokratijos pamatas. Tačiau kas yra privilegija? Privilegija skamba kaip galimybė turėti, daryti ar žinoti daugiau. Gal ir neatrodo labai blogai? Deja, privilegija reiškia, jog viena pusė turi daugiau, o kita – mažiau. Privilegijos gali būti įvairios – kylančios dėl rasės, tikėjimo, orientacijos ar kitų aspektų. Gyvename įvairiame pasaulyje, tad tarp diskriminuojamų grupių gana lengva pasimesti, todėl pagrindines 5 pristatome žemiau.
Diskriminacija dėl negalios pastebima, kai tokiomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis su negalia turinčiu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai. Pavyzdžiui, tiesioginė diskriminacija dėl negalios būtų tuomet, jei restoranas neįleistų asmens, nes jis yra aklas ir turi šunį vedlį.
Lyties diskriminacija kyla dėl lyties privilegijų. Seksizmas gali paveikti bet ką, bet dažniausiai jis pastebimas tarp moterų. Tai susiję su stereotipais ir atspindi tikėjimą, jog viena lytis yra pranašesnė už kitą.
LGBT bendruomenės diskriminacija atpažįstama, kai yra propaguojama neapykantos kalba ir vykdomi nusikaltimai prieš bendruomenę, nesuteikiamos teisės, tokios kaip tos pačios lyties santuoka.
Amžiaus diskriminacija dažniausiai pasireiškia darbe, kai su darbuotoju elgiamasi mažiau palankiai tik dėl jo amžiaus. Pavyzdžiui, kai darbuotojui yra duodamos sunkiausios užduotys, neskiriamas dėmesys ar nesuteikiamos sąlygos paaukštinimui.
Religinė diskriminacija apima nepalankų elgesį su asmeniu dėl jo religinių įsitikinimų. Pavyzdžiui, kai asmuo yra socialiai atskiriamas vien dėl to, kad dėvi tam tikrus galvos apdangalus ar kitą religinę aprangą.
Būtent priklausymas išvardintoms penkioms ar kitoms mažiau galimybių turinčioms grupėms sudaro sąlygas turėti mažiau privilegijų. Apie tai, kaip tai pakeisti, diskutavo 36 jaunuoliai iš Italijos, Ispanijos, Lietuvos, Lenkijos, Turkijos bei Slovakijos Erasmus+ projekto metu „Check Your Privilege“.
Projekto veikla buvo paremta neformaliuoju švietimu. Dalyviai turėjo galimybę išbandyti įvairius, kritinį mąstymą ugdančius, užsiėmimus sprendžiant socialinės nelygybės situacijas. Jaunimo grupės „Turn on leaders“ narė Klaudija Samulevičiūtė mano, jog būtent „neformalus ugdymas ir yra atsakymas, kaip didinti socialinę integraciją bei mažinti socialines privilegijas“.
Daugiau apie projektą bei neformalaus ugdymo metodus rasite čia
