„Pasaulyje, kuriame kiekvienas žodis gali tapti įrankiu – rinkimės tuos, kurie kuria, o ne griauna.“
Spalio pabaigoje finišą pasieks dvejus metus trukęs tarptautinis projektas „Hate Trackers into Action“, kuriame dalyvavo šešios Europos šalys. Kartu su jaunimu šios šalys siekė pažaboti neapykantos kalbą – ne tik virtualioje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. Per šį laiką buvo sukurta aktyvi tarptautinė bendruomenė, kuri įrodė, kad kovoti su diskriminacija, stereotipais ir smurtu galime per kūrybą, empatiją ir bendrą veikimą.
Ne tik internete: kova su neapykanta bendruomenėse
Projektas neapsiribojo vien virtualia aplinka. Neapykantos kalba ir žalingi stereotipai pasireiškia kasdienėse situacijose – mokyklose, gatvėse, viešose diskusijose. Todėl kiekvienoje dalyvavusioje šalyje buvo suburtos jaunimo aktyvistų grupės, kurios kūrė ir įgyvendino savo veiklas bendruomenėse, reaguodamos į aktualias vietines problemas.
Lietuvoje, AY Institute drauge su jaunimo grupe pasirinko kalbėti apie moterų objektifikaciją – temą, dažnai ignoruojamą, bet svarbią tiek viešajame diskurse, tiek kasdienybėje. Surengti keli vieši renginiai, kuriuose dalyvavo žinomos moterys: Greta Kuliušaitė, Agnė Kulitaitė, Morgana Danielė, Erika Maslauskaitė, Greta Kin. Jos pasidalijo savo patirtimis, įžvalgomis ir skatino atvirą dialogą.
Papildomai buvo organizuotos keturios keramikos dirbtuvės, kuriose dalyviai simboliškai „daužė“ neigiamas emocijas – jas įkūnijo lėkštėse, kurias sudaužė, o vėliau panaudodami teigiamas emocijas kūrė meno kūrinius. Šie kūriniai tapo ne tik terapiniu išlaisvinimu, bet ir eksponatais specialioje parodoje renginio metu.
Vengrijoje, jaunimo grupės pasirinko teatro meną kaip atsako į neapykantą formą. Jaunuoliai kūrė pasirodymus, perteikdami realias diskriminacijos situacijas, skatindami žiūrovus ne tik stebėti, bet ir reflektuoti, ką reiškia būti neapykantos taikiniu.
Italijoje, jaunimas kūrė tinklalaides, kuriuose analizavo socialinius klausimus, pasakojo apie marginalizuotų grupių patirtis ir kvietė klausytojus permąstyti savo nuostatas. Tokia forma padėjo pasiekti platesnę auditoriją ir suteikė balsą tiems, kurių dažnai nesiklausoma.
Panašūs projektai vyko ir kitose partnerių šalyse – kiekviena grupė rinkosi savitus metodus: nuo meno dirbtuvių iki socialinių kampanijų internete. Svarbiausia – viskas kilo iš pačių jaunuolių iniciatyvos, kūrybiškumo ir realių patirčių.
Apibendrinimas Budapešte: finalinis susitikimas, kuriame gimsta ateities planai
Rugsėjo pabaigoje Budapešte įvyko paskutinysis partnerių susitikimas – simbolinis projekto finišo akcentas. Šiame susitikime dalyvavo atstovai iš visų šalių. Buvo apžvelgta, kiek daug nuveikta per dvejus metus, pasidalyta išmoktomis pamokomis, o svarbiausia – įvardyta, kad šis projektas tikrai nėra pabaiga.
„Tai ne pabaiga, o startas naujiems pokyčiams. Matėme, ką gali padaryti jauni žmonės, kai jiems suteikiama erdvė kurti ir veikti“, – kalbėjo vienas iš projekto partnerių.
Budapešte taip pat buvo aptarta, kaip tęsti projekto veiklas nacionaliniuose ir tarptautiniuose kontekstuose. Nors „Hate Trackers into Action“ oficialiai baigsis šių metų spalio pabaigoje, jo palikimas liks: sukurti įrankiai, edukacinės priemonės, ir – svarbiausia – aktyvi jaunų žmonių bendruomenė, pasirengusi veikti toliau.
Kas liks po projekto?
Per dvejus metus pavyko:
- Apmokyti šimtus jaunų žmonių atpažinti, analizuoti ir reaguoti į neapykantos kalbą;
- Sukurti nacionalines jaunimo grupes, kurios vykdė savarankiškas iniciatyvas;
- Įgyvendinti kūrybines, terapines ir edukacines veiklas skirtingose Europos šalyse;
- Suburti partnerystę tarp šešių šalių, dalijantis žiniomis ir įrankiais;
- Skleisti pozityvų, atvirą naratyvą tiek internete, tiek gyvuose renginiuose.
Projektas aiškiai parodė: kova su neapykanta yra ne tik įstatymai ar cenzūra. Tai ilgalaikis švietimas, emocinis raštingumas, empatijos ugdymas ir bendruomeninis įsitraukimas.
