Įsidarbinimas – vienas didžiausių iššūkių tenkantis nuteistiesiems grįžus į laisvę. 57 % pakartotinai nuteistų asmenų įsidarbinimą nurodo kaip sunkiausią uždavinį pasibaigus bausmei (Lietuvos teisės institutas, 2020). Nesugebėjimas įsitvirtinti darbo rinkoje dažnai tampa pakartotinio nusikalstamumo priežastimi. Nusikaltę patenka į užburtą ratą – teistumas užkerta kelią sėkmingai karjerai ir, nerandant darbo, nusikaltimų ratas sukasi iš naujo. Kaip iš jo išeiti?
2019 metų statistika skelbė, kad 62 % nuteistųjų šalyje nusikalsta pakartotinai, o tai rodo, kad išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos asmenų resocializacija vyksta sunkiai. Sunku ne tik susirasti darbą. Apklausos rodo, kad išėjus iš kalėjimo ir kasdienis gyvenimas tampa iššūkiu. Sunku susigaudyti mieste, įsisavinti naujas technologijas, rasti būstą, iš naujo kurti socialinius ryšius. Šiuo metu viena sėkmingiausiai veikiančių priemonių sėkmingesnei buvusių kalinių resocializacijai – pusiaukelės namai.
Suteikus būstą ir padedant rasti darbą – nuteistųjų resocializacija vyksta sėkmingiau
Buvusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, iš pusiaukelės namuose gyvenusių nuteistųjų pakartotinai nusikalsta tik 2 %. Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kurio tikslas – sukurti kuo palankesnes sąlygas motyvuotiems nuteistiesiems gyventi laisvėje ir integruotis į visuomenę. Gyvenimas pusiaukelės namuose – stipriai orientuotas į socialinių ir darbinių įgūdžių lavinimą. Įsidarbinimas yra privaloma sąlyga visiems šių namų gyventojams.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyr. specialisto(pusiaukelės namų veiklos klausimais) Pavel Srebniuk teigimu, pagalba ieškantiems darbo nuteistiesiems suteikiama supažindinant su Užimtumo tarnyba, mokant naudotis internetinėmis svetainėmis, padedant rašyti CV. P. Srebniuk pripažįsta, kad mažesnių miestų pusiaukelės namų gyventojams darbą susirasti sunkiausia. Pavyzdžiui, Alytuje ir Marijampolėje nuteistieji dažniau dirba pagal individualius patentus bei kituose miestuose, nes pačiuose miestuose darbo jiems nėra.
Vyraujančius nusistatymus buvusių kalinių atžvilgiu atskleidžia moksliniai tyrimai
2019 m. Finikso universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad darbdaviai nenoriai įdarbina buvusius kalinius dėl įvairių priežasčių, tarp kurių: įsitikinimas, kad buvę kaliniai neturi reikiamų bazinių įgūdžių; negalėjimas pasitikėti; baimė, kad įdarbinus buvusius kalinius, verslas susilauks neigiamos reakcijos iš klientų. Tai, kad teistumas trukdo susirasti darbą įrodė ir Linčiopingo universiteto mokslininkų 2017 m. eksperimentas, kai 1039-ioms Švedijoje esančioms ir darbuotojų ieškančioms kompanijoms buvo išsiųsti du gyvenimo aprašymai su vieninteliu skirtumu – viename iš jų buvo įrašytas teistumas. Eksperimento rezultatas – gyvenimo aprašymas be teistumo buvo 72 % sėkmingesnis nei tas, su laisvės atėmimo bausme.
Patirtis dirbant su nuteistaisiais – pozityvi
Tiesa, Lietuvoje galima rasti ir pozityvių pavyzdžių. Su nuteistaisiais dirbantis „Grinda“ darbų vadovas Česlovas Šukevičius teigia: „Vienintelis dalykas, kuris mums, kaip komandai, rūpi – kuo geriau padaryti paskirtas užduotis. Tikrai neturime nei laiko, nei noro knaisiotis po kitų gyvenimus. Vis dėlto jei kas klaustų, ar nuteistieji kuo nors išsiskiria iš kitų darbuotojų, galiu atsakyti, kad tikrai taip: tie, su kuriais man teko dirbti, yra darbštūs ir kiekvieną minutę stengėsi išnaudoti produktyviai. Atlikę bausmę jie greitai randa darbus, kur vertinamos jų pastangos“.
Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ ir Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namai vieni pirmųjų palaikančių asociacijos „Aktyvus jaunimas“ įgyvendinamo Erasmus+ projekto „Young (Ex-)offenders‘ Support“ rėmuose kuriamą buvusiems kaliniams draugišką darbdavių ir organizaciją tinklą „NET“.
Asociacija „Aktyvus jaunimas“ jau kelis metus įgyvendina įvairius projektus skirtus buvusių kalinių stigmatizacijai visuomenėje mažinti. Projektu „Young (Ex-) offenders‘ Support“ (YES) siekiama gerinti jaunų kalinių įsidarbinimo galimybes ir skatinti verslą bei organizacijas kovoti su neigiamais įsitikinimais buvusių kalinių atžvilgiu. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos programos Erasmus+ lėšomis.
