Kiekvienų metų rugsėjo 5-ąją pasaulis mini Tarptautinę labdaros dieną. Tai proga pagalvoti apie dosnumą – įvairiausiomis jo formomis. Paprastai labdara siejama su piniginėmis aukomis, paramos renginiais ar humanitarine pagalba. Tačiau vis daugiau jaunų žmonių visoje Europoje labdaringą veiklą supranta kitaip.
Kartais tai reiškia pasilikti po pamokų ir pravesti dirbtuves apie neapykantos kalbą. Kartais tai yra išdrįsti draugui pasakyti, kad jo komentaras įžeidžia, net jei tai sukelia nesutarimus. O savaitgaliais – rinkti informaciją apie neapykantos incidentus savo bendruomenėje, kad kiti jaustųsi mažiau vieniši.
Tai yra nematomos iniciatyvos. Jos nepatenka į naujienų portalų antraštes. Tačiau jos vyksta kasdien. Ir jos turi reikšmės.
Laikas – vertingiausia dovana
Projektas „Hate Trackers Into Action“ vienija 19–28 metų jaunus aktyvistus, kurie keičia požiūrį į tai, ką reiškia „duoti“. Jų indėlis nėra materialus, o socialinis, emocinis ir asmeniškai svarbus įsipareigojimas.
Viena svarbiausių projekto ypatybių yra jaunimo vaidmuo. Jie nėra tik stebėtojai ar dalyviai, jie – lyderiai. Po intensyvių mokymų Italijoje ir savo šalyse, šie jaunuoliai suburia vietines aktyvistų grupes tose vietovėse, kur neapykantos kalba labiausiai pastebima – tiek internete, tiek realiame gyvenime.
Grupės veikia ne vien iš teorinių žinių. Jie kalbasi su bendraamžiais, jaunimo darbuotojais, bendruomenės nariais, kad suprastų, kaip neapykanta pasireiškia kasdienybėje. Jie klausosi, žymi, veikia. Jų laikas tampa vertingiausia investicija.
Poliarizacijos, dezinformacijos ir vis didesnio pakantumo diskriminacinei kalbai fone – toks tylesnis, bet nuoseklus darbas yra būtinas. Ne triukšmingas, bet paveikus.
Labdara kaip pilietinė atsakomybė
Daugeliui jaunų europiečių aiškėja, kad neapykantos kalba yra ne tik žmogaus teisių problema, o ir demokratijos klausimas. Kai neapykanta lieka nepastebėta ar nutylima, ji kuria baimę. O baimė verčia žmones tylėti.
Stodami prieš neapykantą, jauni žmonės pasirenka likti įsitraukę į bendruomenės kūrimą. Tai yra pilietinės atsakomybės išraiška. Tuo pačiu ir dosnumo gestas: ginti kito orumą net tada, kai tavo pačio teisės tiesiogiai nepažeidžiamos.
Dauguma projekte dalyvaujančio jaunimo pasakoja, kad viskas prasideda nuo mažų žingsnių – pokalbio su draugu, istorijos pasidalijimo, ar dirbtuvių medžiagos išvertimo, kad ji būtų prieinama kitiems. Tai ne masinės kampanijos. Tačiau jos po truputį mažina abejingumą tarp žmonių.
Kodėl ši veikla svarbi Tarptautinės labdaros dienos proga?
Tarptautinės labdaros dienos esmė yra priminti, kad net mažiausi gerumo veiksmai stiprina mūsų bendruomenes.
„Hate Trackers Into Action“ projektas parodo, kad labdara yra ne tik materialinė parama. Gerumas gali būti struktūruotas. Jis gali būti organizuotas. Jis gali atrodyti kaip jaunimo grupė, besirenkanti miestelio bendruomenės centre aptarti, kaip reaguoti į rasistinį grafitį. Jis gali skambėti kaip pokalbis, kuriame kiekvienas yra išgirstas.
Šiame kontekste labdara nėra tik atsitiktinis veiksmas, o kasdienė praktika, kai giname kitų teises taip, tarsi gintume savo.
Žvilgsnis į priekį: būtinas pripažinimas ir palaikymas
Jei norime, kad tokios iniciatyvos augtų, joms reikia ne tik susižavėjimo – joms reikia palaikymo. Jaunimo darbuotojai, pedagogai, sprendimų priėmėjai turi savo vaidmenį: kurti saugesnes erdves, įsiklausyti, kai jauni žmonės sako „čia kažkas negerai“, skirti finansavimą ir platformas, kuriose svarbiau – įtrauktis, o ne formalus dalyvavimas.
Ir tiems, kurie šią Tarptautinę labdaros dieną klausia savęs – „ką galiu padaryti?“ – verta pagalvoti:
Ką reikštų kovą su neapykantos kalba laikyti dosnumo, o ne tik pasipriešinimo aktu?
