Kaip su vaikais kalbėtis apie ekologiją?

Photo by Callum Shaw on Unsplash

Kaip su vaikais kalbėtis apie ekologiją?

Kaip su vaikais kalbėtis apie ekologiją? 1900 1267 AY Institute

Photo by Callum Shaw on Unsplash

Vaikai yra mūsų ateitis, o ateitį šiuo metu dengia klimato krizės debesys, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Kaip teisingai paruošti jaunąją kartą susidūrimui su aplinkosauginiais iššūkiais? Ko ir kaip turėtume imtis kaip tėvai ir mokytojai, kad augintume aplinkai atsakingus, empatiškus ir aktyvius piliečius?

Nemaža dalis šia tema atliktų tyrimų rodo, jog kuo daugiau laiko ankstyvame amžiuje vaikai praleidžia gamtoje, tuo jų ryšys su aplinka tampa artimesnis. Užaugę jie tampa draugiškesni ir empatiškesni save supančiai gamtai. Tačiau šiuolaikinis greitas miestų gyvenimas, kasdien vykstantis prekybos centruose ar namuose prie kompiuterio, gerokai sumažina „žalio“ laiko kiekį mažųjų dienose.

Pasak Groningeno (Nyderlandai) ir Mykolo Romerio universitetų aplinkos psichologijos krypties doktorantės Audros Balundės, svarbu, kad ekologija vaikams rūpėtų nuo jaunų dienų — idealiu atveju tai prasidėtų dar namuose, o darželyje ir mokykloje šios idėjos būtų visapusiškai ir sistemiškai stiprinamos.

„Tai nebūtinai turi būti atskira pilietiškumo ar ekologijos pamoka. Paprasti dalykai, kaip mokymas skaičiuoti ar rašyti pasitelkiant gamtos elementus, bei tiesiog mokymasis gamtoje jau formuoja aplinkai draugišką mokinių požiūrį.“ – Audra Balundė, aplinkos psichologė

„Žinoma, tai yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikėtų įtraukti aplinkosaugos klausimus į patį mokymo procesą, integruojant juos į visas švietimo sritis: pavyzdžiui, tekstiniai matematikos uždaviniai gali būti formuojami įtraukiant klimato iššūkius, kalbų pamokų metu galima nagrinėti ekologijos problemas ir pan. Labai dažnai mokiniai baigia mokyklą turėdami labai tarpusavyje nesusietas žinias, o juk tikrai būtų galima apie aplinkosaugos aktualijas plačiau užsiminti ir istorijos, politologijos, fizikos temose“, — idėjomis dalinasi A. Balundė.

Photo by Sigmund on Unsplash

Siedama ekologinę savimonę ir aktyvizmą šioje srityje ateityje, tyrėja užsimena apie vaikų praktinių įgūdžių lavinimą. „Juk turime pamokas maisto gamybai, buities organizavimui, tikrai būtų galima čia integruoti rūšiavimo pagrindus. Turime galvoti apie tai, kaip apie vieną pagrindinių kasdienybės aspektų, o ne kaip pasirenkamą veiklą. Mokiniams tai turėtų būti pateikiama kuo natūraliau ir paprasčiau — ką, kur ir kada konkrečiai reikia daryti. Keli iš pavyzdžių būtų lipdukai, primenantys apie vandens čiaupo užsukimą, elektros taupymą. Mokytojai, palikdami kabinetą, apie tai galėtų priminti balsu ir taip įtvirtinti tvarumą kaip normą, ugdant kiekvieno asmeninę atsakomybę šiais klausimais.“ 

Tokių praktinių užsiėmimų mokiniams nebūtina ieškoti tik mokykloje — visai netrukus Lietuvoje duris atvers pirmas Baltijos šalyse mobilus Klimato muziejus. Jame lankytojai galės patys pajausti, kaip atrodo 50°C kaitra, žaidimų forma prisiminti rūšiavimo pagrindus ir priimti klimato priesaiką. Muziejaus kelionė per Lietuvą prasidės gegužės 14 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, kur ekskursijos vyks 2 savaites iki muziejaus persikėlimo į kitus miestus. 

Klimato krizei progresuojant, pasaulyje vis dažniau girdimas „ekologijos nerimo“ terminas — rūpestis dėl neužtikrintos ateities aplinkosaugos problemų kontekste. Psichologės nuomone nereikėtų slėpti jautrios (neigiamos) informacijos nuo vaikų, jie vis tiek turi suprasti šių dalykų svarbą. „Žinoma, jei nerimas yra visiškai nustelbęs pagrindines gyvenimo funkcijas, reikėtų ieškoti profesionalo pagalbos ir stabilizuoti savo emocinę būseną, o tuomet — imtis veiksmųPažvelgti į savo asmeninius resursus, ką aš galiu padaryti, kokios mano galimybės, ir kiek įmanoma daugiau savo elgesiu prisidėti prie aplinkosaugos klausimų sprendimo: ar tai būtų rūšiavimas, vartojimo mažinimas, mitybos įpročių keitimas, ar aktyvus įsitraukimas į politinę ir visuomeninę veiklą.“

Mokslininkė rekomenduoja su vaikais kalbėtis apie vandens, energijos taupymą, tvarią madą, sodininkystę, išteklių ribotumą, aplinkai draugiško transporto pasirinkimą, dalyvavimą įvairiose aplinkos švarinimo akcijose — o apie visa tai sužinoti, pamatyti ir paliesti kviečia gegužės 14 d. Vilniuje duris atveriantis nemokamas Klimato muziejus. Registraciją į ekskursijas galite rasti https://klimatomuziejus.lt/.

Kaip organizuoti tvaresnius renginius

Renginių tvarumas tampa vis svarbesnis. Tiek renginių organizatoriams, tiek rėmėjams, tiek dalyviams. Tad kaip užtikrinti, kad jūsų renginys būtų kaip galima tvaresnis. Pateikiame 10 geriausių patarimų.

Lietuvių organizuojamo keliaujančio muziejaus projektas yra Europos klimato iniciatyvos dalis (EUKI). Projektą koordinuoja asociacija Aktyvus jaunimas drauge su partneriais „Latvijas Dabas Fund“. 

Daugiau informacijos apie muziejų ieškokite 👉 oficialiame puslapyje 👈

AY Institute

We're on a mission: to bring change within communities, organisations and policies by implementing innovative social initiatives.

All stories by : AY Institute

      Privacy Preferences

      When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in the form of cookies. Here you can change your Privacy preferences. It is worth noting that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we are able to offer.

      Click to enable/disable Google Analytics tracking code.
      Click to enable/disable Google Fonts.
      Click to enable/disable Google Maps.
      Click to enable/disable video embeds.
      Let us be frank, we use cookies 🍪 for site analytics and to display relevant ads. Define your Privacy Preferences and/or agree to our use of cookies.
      GET NEWS