Mano pirmasis projektas „Through the Lens” – tai kelionė po vidinius pasaulius, po painius pasaulius, kuriuose slepiasi daug įsišaknyjusių stigmų. Tai projektas, kuris kviečia visus susipažinti su tikromis istorijomis, su tomis, kurios nėra pakankamai iškeliamos į viešumą, su tomis, kurios nori būti suprastos. Tai projektas, siekiantis padėti visuomenei tapti empatiškai, atvirai ir tolerantiškai.
Man šis projektas davė ne tik galimybę pasireikšti kūrybiškai, bet ir asmeniškai susipažinti su pažeidžiamomis grupėmis. Viktorija, užaugusi globos namuose, o vėliau įkūrusi jaunimo namus, pasakojo, kaip padėti paaugliams, netekusiems tėvų globos. Ši veikla jai tapo gyvenimo būdu. Su Viktorija prieš filmavimą susitikome kavinėje ir pora valandų aptarinėjome idėjos išpildymo galimybes – tokie pokalbiai stipriai pastūmėjo mane kurti daugiau.
Tačiau buvo ir momentų, kai teko perlipti pačios savo susikurtus barjerus. Socialinį eksperimentą su benamiu nufilmuoti buvo nemenkas iššūkis. Kaip užkalbinti benamį, kaip jis reaguos, kaip perteikti jam projekto viziją taip, kad jam rūpėtų? Tačiau mums pavyko ir tokios mažos pergalės po truputį stiprino ir lipdė visą projektą.
Lietuviško turinio šiomis temomis socialiniuose tinkluose išties nedaug. O šiais laikais tai pagrindinis informacijos šaltinis, tad mūsų tikslas buvo pasiekti kuo daugiau žmonių, kuriuos šios istorijos paliestų ir įkvėptų pažvelgti giliau. Gavau laiškų iš žmonių, kurie pamatę projekto vaizdo įrašus norėjo prisijungti, pasidalinti savo istorijomis, tad kvietėme juos į filmavimus ir kūrėme vis stipresnį turinį.
Projektas sėkmingas, jei sustiprino toleranciją bent viename žmoguje. O aš tikiu, kad mums pavyko pasiekti ne vieną žmogų. Didelį ačiū tariu visiems dalyvavusiems vaizdo įrašų projektuose, organizacijoms, kurios šiltai mus priėmė ir „Aktyvaus jaunimo” komandai.
Aistė Kelbauskaitė, videografė bei „Through The Lense“ projekto koordinatorė
